Sutrikęs valgymo elgesys ir nepasitenkinimas savo kūno vaizdu (angl. body image) yra pagrindinės sveikatos problemos, kurios prasideda jauname amžiuje ir išlieka iki pilnametystės PSO, 2022). Šiuolaikinėje visuomenėje žmogaus kūno įvaizdis aptarinėjamas ir nagrinėjamas įvairiais aspektais, dažniausiai lyginant su paplitusiais kūno išvaizdos standartais. Tyrimai rodo, kad spaudimas atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius lemia lieso ir (arba) raumeningo/atletiško kūno idealo internalizavimą. Žiniasklaida, šeimos ir bendraamžių spaudimas bei tyčiojimasis dėl kūno išvaizdos ir daugelis kitų psichologinių veiksnių gali skatinti nepasitenkinimą savo kūnu ir prisidėti prie valgymo sutrikimų išsivystymo. Nesugebėjimas prisitaikyti prie stereotipinio kūno vaizdo tiek vyrams, tiek moterims sukelia nepasitenkinimą savo kūnu. Nepasitenkinimas savo kūno išvaizda yra susijęs su neigiamais jausmais savo atžvilgiu ir laikomas vienu pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos valgymo sutrikimų išsivystymui. Tokie vyrai ir moterys yra siejami su žemesne saviverte, depresija, pasireiškia noras kontroliuoti savo kūno svorį laikantis dietos arba vartojant kitas kompensacines elgesio priemones, pavyzdžiui vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų vartojimas, intensyvus sportavimas. Fizinė veikla yra siejama su psichosocialine gerove, įskaitant pagerėjusį efektyvumą, savęs vertinimą ir psichinę gerovę. Tūkstančiai žmonių mankštinasi su tikslu sumažinti riebalinę kūno masę, padidinti raumenų jėgą ir sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Tačiau, fizinio aktyvumo ir fizinio krūvio poveikis kūno vaizdo suvokimui nėra pastovus. Tyrėjų Marschin ir Herbert (2021) atliktas tyrimas parodė, kad mankštinimasis buvo susijęs su didesniu savo kūno pasitenkinimu, tuo tarpu, kiti tyrimai parodė, kad motyvacija būti fiziškai aktyviems dažnai yra susijusi su nepasitenkinimu savo kūno įvaizdžiu. Todėl dalyvavimas fizinėje veikloje ne visada padeda žmonėms geriau jaustis savo kūnu ir šį klausimą verta apsvarstyti. Moterys dažniau patiria nerimą dėl savo išvaizdos, tačiau įsipareigojantis požiūris į mankštinimąsi yra vienodas abiem lytims [15]. Vyrai vis labiau patiria spaudimą atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius (siekti raumeningos, tačiau lieknos figūros), todėl ir vyrams išvaizdos kontrolė darosi vis aktualesnė.
Tikslas. Nustatyti laisvalaikiu sportuojančių žmonių valgymo elgesio sąsajas su požiūriu į išvaizdą ir fizinio aktyvumo ypatumais.
Išvados. Nors dauguma laisvalaikiu sportuojančių asmenų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, didžioji dalis respondentų jautė rūpestį dėl savo kūno formų ir svorio, o savo kūną teigiamai vertino mažiau nei pusė tyrimo dalyvių. Svarbiausias siekis buvo lieknas, mažai riebalų turintis kūnas. Didžiausią spaudimą dėl kūno išvaizdos respondentai jautė iš žiniasklaidos. Laisvalaikiu sportuojantys asmenys, kurie neigiamai vertino savo kūną, labiau rūpinosi dėl svorio, kūno formų ir valgymo. Liekno, mažai riebalų turinčio kūno siekiantys asmenys, jaučiantys didesnį šeimos, bendraamžių ir žiniasklaidos spaudimą dėl išvaizdos, stipriau rūpinosi dėl valgymo, kūno formų ir svorio bei labiau ribojo save dėl valgymo. Fiziškai aktyvūs respondentai stipriau ribojo save dėl valgymo nei vidutiniškai aktyvūs asmenys. Nepakankamai aktyvūs tyrimo dalyviai dažniau neigiamai vertino savo kūną nei fiziškai aktyvesni respondentai. Fiziškai aktyvūs – dažniau siekė raumeningo/atletiško kūno palyginus su nepakankamai fiziškai aktyviais respondentais.Sociokultūrinis požiūris į išvaizdą – stipresnis liekno ar raumeningo kūno siekis bei aplinkos spaudimas – darė įtaką sutrikusiam valgymo elgesiui susiformuoti ir didino rūpestį kūno formomis. Šią įtaką mažino teigiami jausmai dėl savo kūno.