Pečių sąnarių sustingimas, klubų skausmas, rankų tirpimas, rytinis pirštų sąnarių maudimas ar nuolatinė kaklo įtampa – tai simptomai, dėl kurių moterys neretai kreipiasi į gydytojus, kineziterapeutus ar kitus sveikatos priežiūros specialistus.

Tačiau ne visada įvertinama, kad šie negalavimai gali sutapti su perimenopauze – laikotarpiu, kai organizme pradeda svyruoti estrogeno ir kitų hormonų kiekis.

Svarbu suprasti, kad menopauzė nėra tiesioginė visų šių skausmų priežastis. Vis dėlto hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos audinių būklei, nervų sistemos jautrumui ir organizmo gebėjimui toleruoti fizinį krūvį.

Menopauzė dažniausiai siejama su karščio bangomis, naktiniu prakaitavimu, miego sutrikimais ir nuotaikų svyravimais. Tačiau daugelis moterų nežino, kad šiuo gyvenimo laikotarpiu gali atsirasti arba sustiprėti įvairūs raumenų, sąnarių ir sausgyslių skausmai.

Estrogenas atlieka svarbų vaidmenį ne tik moters reprodukcinėje sistemoje. Jis taip pat dalyvauja reguliuojant kolageno apykaitą, kaulų būklę, raumenų funkciją ir kai kuriuos uždegiminius procesus. Perimenopauzės metu estrogenų kiekis gali smarkiai svyruoti, o po menopauzės išlieka sumažėjęs. Šie pokyčiai gali būti susiję su:

• Padidėjusiu sąnarių skausmingumu ir sustingimu.
• Sausgyslių bei jungiamojo audinio savybių pokyčiais.
• Raumenų masės ir jėgos mažėjimu.
• Padidėjusiu nervų sistemos jautrumu skausmui.
• Sutrikusiu miegu ir prastesniu atsistatymu po fizinio krūvio.
• Spartesniu kaulų mineralinio tankio mažėjimu.

Kai kurioms moterims šie pokyčiai prasideda dar prieš visiškai išnykstant menstruacijoms.

1. Pečių skausmas ir „užšalęs petys“ Vienas įdomiausių menopauzės laikotarpiu pastebimų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų yra adhezinis kapsulitas, dar vadinamas „užšalusiu petimi“. Šiai būklei būdingas progresuojantis peties skausmas ir judesių amplitudės sumažėjimas. Moteris gali pastebėti, kad: Darosi sunku pakelti ranką aukštyn. Skauda rengiantis ar segantis liemenėlę. Skausmas sustiprėja naktį. Petys tampa vis labiau sustingęs. Sunku atlikti net paprastus kasdienius judesius.

Užšalęs petys dažniausiai nustatomas 40–60 metų žmonėms, o moterims pasitaiko dažniau. Mokslininkai tiria galimą estrogeno pokyčių įtaką peties kapsulės ir jungiamojo audinio būklei. 

Kineziterapijos reikšmė: tinkamai parinkti judesių amplitudės pratimai, laipsniškas peties funkcijos atkūrimas ir skausmo kontrolė gali padėti išsaugoti bei gerinti peties judrumą.

2. Kaklo ir sprando skausmas. Menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys pastebi dažnesnę kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą. Tai gali būti susiję su kelių veiksnių deriniu: miego sutrikimais, stresu, raumenų funkcijos pokyčiais ir padidėjusiu jautrumu skausmui.

Dažniausi nusiskundimai – sprando sustingimas rytais, skausmas sukant galvą, įtempti viršutiniai trapeciniai raumenys ir galvos skausmai, susiję su kaklo struktūromis. Svarbu atskirti raumeninės kilmės skausmą nuo kaklinės stuburo dalies nervinių struktūrų pažeidimo.

3. Klubų skausmas, ypač gulint ant šono. Didžiojo gūbrio skausmo sindromas, dažnai susijęs su viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų sausgyslių problemomis. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims. Būdingi simptomai: Skausmas gulint ant pažeistos pusės. Nemalonūs pojūčiai lipant laiptais. Skausmas ilgiau vaikštant. Jautrumas spaudžiant išorinę klubo dalį. Hormoniniai pokyčiai gali būti vienas iš veiksnių, tačiau didelę reikšmę taip pat turi mechaninė apkrova ir sausgyslių pajėgumas. Kineziterapijoje dažniausiai taikomi individualūs sėdmenų raumenų stiprinimo pratimai ir apkrovos koregavimas.

4. Kelių sąnarių skausmas. Menopauzės amžiuje dažnėja osteoartrito atvejų, o kai kurioms moterims sustiprėja jau anksčiau buvę kelių skausmai. Skausmas gali pasireikšti vaikštant, lipant laiptais, stojantis iš sėdimos padėties arba po ilgesnio fizinio krūvio. Tinkamas fizinis aktyvumas ir raumenų stiprinimas yra vienos svarbiausių nemedikamentinių priemonių kelių osteoartrito simptomams valdyti.

5. Pirštų ir plaštakų sąnarių skausmas. Kai kurios moterys menopauzės laikotarpiu pastebi, kad rytais sunkiau sulenkti pirštus, sąnariai atrodo sustingę ar maudžia. Šie pojūčiai gali būti susiję su menopauzės metu dažniau pasitaikančiais sąnarių simptomais. Tačiau labai svarbu atmesti kitas ligas, ypač reumatoidinį artritą, jeigu sąnariai patinsta, tampa šilti arba rytinis sustingimas trunka ilgiau nei 30–60 minučių.

6. Alkūnių ir sausgyslių skausmas Sausgyslės sudarytos iš kolageno turinčio jungiamojo audinio, kurio apykaitai gali turėti įtakos estrogenas. Dėl to tiriama, ar menopauzės laikotarpiu kintančios hormonų koncentracijos gali paveikti sausgyslių savybes ir atsaką į fizinę apkrovą. Alkūnės skausmas gali būti susijęs su lateraliniu ar medialiniu epikondilitu, tačiau tiesioginis šių sutrikimų ryšys su menopauze nėra pakankamai įrodytas. Gydymo pagrindą dažniausiai sudaro tinkamas krūvio reguliavimas ir progresyvūs stiprinimo pratimai.

7. Juosmens ir apatinės nugaros dalies skausmas. Nugaros skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Menopauzės laikotarpiu jį gali sustiprinti sumažėjęs fizinis aktyvumas, raumenų jėgos pokyčiai, prastesnis miegas ir padidėjęs skausmo jautrumas. Taip pat po menopauzės spartėja kaulų mineralinio tankio mažėjimas, didėja osteoporozės ir slankstelių kompresinių lūžių rizika. Svarbu: staiga atsiradęs stiprus nugaros skausmas, ypač sergant osteoporoze, turi būti įvertintas gydytojo, nes gali būti susijęs su slankstelio lūžiu.

8. Kulnų ir pėdų skausmas. Skausmas kulno srityje, ypač žengiant pirmuosius žingsnius ryte, dažnai būdingas plantarinės fascijos sutrikimams. Nors estrogeno poveikis jungiamajam audiniui yra tiriamas, šiuo metu nepakanka įrodymų teigti, kad menopauzė tiesiogiai sukelia šias problemas.

9. Riešų skausmas ir rankų tirpimas. Riešo kanalo sindromas dažniau diagnozuojamas vidutinio amžiaus moterims. Jis atsiranda, kai riešo kanale spaudžiamas vidurinis nervas. Būdingi simptomai:

• Nykščio, smiliaus ir didžiojo piršto tirpimas.

• Dilgčiojimas naktimis.

• Plaštakos skausmas.

• Sumažėjusi suėmimo jėga.

Hormoniniai pokyčiai gali būti vienas iš rizikos veiksnių, tačiau simptomus taip pat gali lemti cukrinis diabetas, skydliaukės ligos ir kitos būklės.

10. Galvos skausmai ir migrena. Perimenopauzės metu estrogeno koncentracija svyruoja, todėl hormonams jautrioms moterims gali padažnėti migrenos priepuoliai. Kai kurioms moterims migrena po menopauzės palengvėja, nes hormonų koncentracija tampa stabilesnė. Tačiau naujai atsiradusio ar neįprastai stipraus galvos skausmo nereikėtų automatiškai sieti su menopauze.

11.Dubens ir intymios srities skausmas. Sumažėjus estrogen0 kiekiui, gali keistis makšties ir šlapimo takų audinių būklė. Šie pokyčiai vadinami menopauzės urogenitaliniu sindromu. Jis gali pasireikšti sausumu, deginimu, skausmingais lytiniais santykiais, šlapinimosi diskomfortu ir pasikartojančiais šlapimo takų simptomais. Tokiais atvejais svarbus gydytojo ginekologo įvertinimas. Kai kurioms moterims gali būti naudinga ir specializuota dubens dugno kineziterapija.

12. Viso kūno raumenų ir sąnarių maudimas. Kartais moterys skundžiasi ne vienu konkrečiu skausmo židiniu, o bendru kūno maudimu. Skauda pečius, nugarą, klubus, kelius, jaučiamas sustingimas ir nuovargis. Menopauzės laikotarpiu gali keistis skausmo suvokimas, o prastas miegas ir emocinė įtampa dar labiau sustiprinti nemalonius pojūčius. Vis dėlto išplitęs skausmas gali būti susijęs ir su kitomis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimais, uždegiminėmis reumatinėmis ligomis ar fibromialgija.

Todėl svarbu ne tik mažinti simptomus, bet ir nustatyti jų priežastį.

Kodėl moterys ne visada susieja skausmą su menopauze?

Viena pagrindinių priežasčių – menopauzė vis dar dažniausiai aptariama kalbant apie reprodukcinę sveikatą, karščio bangas ir emocinius simptomus.

Raumenų ir kaulų sistemos pokyčiams kartais skiriama mažiau dėmesio.

Be to, šiuo gyvenimo laikotarpiu dažnėja ir su amžiumi susijusios ligos, todėl atskirti hormonų įtaką nuo kitų priežasčių nėra paprasta.

Svarbiausia ne kiekvieną skausmą priskirti menopauzei, o vertinti moters sveikatą kompleksiškai.

Kaip kineziterapija gali padėti menopauzės laikotarpiu?

Kineziterapija gali būti svarbi menopauzės metu atsiradusių ar sustiprėjusių raumenų ir sąnarių skausmų valdymo dalis. Individualiai parinkta programa gali padėti:

• Mažinti skausmą ir judesių baimę.

• Gerinti sąnarių judrumą.

• Didinti raumenų jėgą ir ištvermę.

• Gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją.

• Didinti sausgyslių toleranciją fiziniam krūviui.

• Palaikyti kaulų sveikatą.

• Lengviau grįžti prie kasdienės veiklos.

Ypač svarbūs progresyvūs jėgos pratimai, tinkamas fizinio aktyvumo kiekis ir individualus krūvio pritaikymas.