Kaip sumažinti traumų riziką žiemą ir ką daryti, jei vis dėlto paslydote?
2026-01-15
Žiemos metu traumos pasitaiko gerokai dažniau – ne tik dėl sniego ar plikledžio, bet ir dėl to, kad raumenys būna sustingę, judesiai – lėtesni, o pusiausvyra – prastesnė. Net ir nedidelis slystelėjimas gali baigtis skausminga trauma, todėl svarbu žinoti, kaip jų išvengti ir kaip elgtis nelaimės atveju.
Dažniausios traumos žiemą
Paslydus žmonės instinktyviai remiasi rankomis arba krenta ant šono, todėl dažniausiai nukenčia:
• riešai ir dilbiai (patempimai, lūžiai),
• peties sąnarys (išnirimai, rotatorių manžetės pažeidimai),
• kelio sąnarys (raiščių ar menisko pažeidimai),
• čiurnos (raiščių plyšimai),
• nugaros sritis ir stuburas,
• galvos smegenų sutrenkimai.
Kodėl žiemą traumuojamės dažniau?
Traumų riziką didina keli veiksniai:
• slidus paviršius (ledas, suvažinėtas sniegas),
• stori batai, kurie mažina pėdos jutimą,
• susilpnėję stabilizuojantys raumenys,
• prastesnė koordinacija ir reakcija šaltyje,
• skubėjimas ir nepakankamas dėmesys aplinkai.
Be to, jei žmogus jau turi sąnarių ar stuburo problemų, kritimas gali pabloginti senas traumas.
Kaip sumažinti griuvimo riziką kasdienybėje?
👟 Avalynė
• Rinkitės batus su minkšta, neslystančia guma, ne visi „žieminiai“ batai tam tinka.
• Jei dažnai vaikštote pėsčiomis – verta turėti neslystančius antbačius su dygliukais.
🚶♀️ Vaikščiojimo taktika
• Eikite mažais žingsniais, šiek tiek palinkę į priekį.
• Rankas laikykite ne kišenėse, kad galėtumėte išlaikyti pusiausvyrą.
• Rinkitės takus, kur yra daugiau sniego nei ledo – sniegas mažiau slidus.
🧠 Kūno paruošimas
Labai svarbu ne tik saugotis, bet ir stiprinti kūną:
• gilieji liemens raumenys saugo stuburą,
• sėdmenų ir šlaunų raumenys stabilizuoja kelius,
• pusiausvyros pratimai mažina kritimų tikimybę.
Reguliarūs kineziterapijos pratimai gali ženkliai sumažinti traumų riziką visą žiemos sezoną.
Jei paslydote ir susižeidėte – ką daryti iš karto?
Pirmosios minutės po traumos labai svarbios:
1. Jei įmanoma – atsisėskite ar atsigulkite, nebandykite iškart stotis.
2. Jei skauda koją – nusiaukite batą, kol dar nėra didelio tinimo.
3. Uždėkite šaltį (per audinį, 10–15 min).
4. Jei turite – uždėkite elastinį bintą.
5. Pakelkite sužeistą galūnę šiek tiek aukščiau širdies lygio.
Jeigu skausmas stiprus, didėja tinimas, negalite remtis koja ar judinti ranko
Kodėl svarbu nelaukti su gydymu?
Atidėliojant gydymą:
• didėja tinimas ir uždegimas,
• ilgėja gijimo laikas,
• gali formuotis lėtiniai skausmai,
• sutrinka sąnario stabilumas.
Laiku pradėta reabilitacija (kineziterapija, fizioterapija, Tecar ar INDIBA terapija) padeda:
• greičiau sumažinti skausmą,
• atstatyti judesių amplitudę,
• grįžti į įprastą aktyvumą be baimės judėti.
Ar galima „išmokti kristi“?
Teoriškai – taip, bet realybėje kritimas dažniausiai įvyksta netikėtai.
Svarbiausia ne mokėti kristi, o:
• turėti stiprius stabilizuojančius raumenis,
• gerą pusiausvyrą,
• greitą raumenų reakciją.
Būtent tai treniruojama per specialius stabilizacijos ir koordinacijos pratimus.
Visiškai išvengti slystelėjimų žiemą neįmanoma, tačiau:
• tinkama avalynė,
• saugus ėjimas,
• stiprus ir stabilus kūnas,
• greita reakcija po traumos
gali ženkliai sumažinti rimtų sužalojimų riziką ir sutrumpinti gijimo laiką.
Jei jaučiate, kad po kritimo liko skausmas, tempimas ar nestabilumas – neverta laukti, kol „praeis savaime“. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau grįžtama į normalų gyvenimo ritmą.
