Kineziterapija

Apie paslaugą

Kineziterapeutas pirmiausią įsivertina paciento būklę. Specialių testų pagalbą nustato jo raumenų bei skeleto sistemos sutrikimus, dėl kurių atsiranda jo nusiskundimai, skausmai ir sudaro nuoseklų gydymo planą. Kineziterapija gali būti taikoma jau užsitęsusios problemos gydymui, skausmo mažinimui ir kaip ligų profilaktikos priemonė. Atramos-judamojo aparato problemų, t. y.: kenčiant nugaros skausmus, esant netaisyklingai laikysenai, sumažėjus judesių amplitudei, sumažėjus raumenų jėgai ir ištvermei, kenčiant sąnarių skausmus, ir t.t. Neurologinių problemų sprendimui: patyrus insultą, sergant neuropatija, sergant Parkinsono liga, kenčiant galvos kraujagyslinius skausmus, Kai reikalinga ambulatorinė reabilitacija t, y.: po gipsinių ar kitų potrauminių imobilizacijų, įtvarų dėvėjimo, kai reikalinga atstatyti pažeistas neuroraumeninio aparato funkcijas Esant virškinimo sistemos problemoms, Kvėpavimo sistemos ligų profilaktikai ir gydymui. Esant įvairios kilmės limfotakos sutrikimams. KT po onkologinių susirgimų ar operacinio gydymo.

Fizinio aktyvumo pliusai

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi buti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, arba geriausiai – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalintas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip dešimt minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai (WHO, 2007). Nacionalinių dokumentų analizė parodė, kad po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, atsižvelgiant į PSO ir ES dokumentus, vis dažniau į strateginius dokumentus įtraukiamas fizinio aktyvumo skatinimas kaip būdas gerinti gyventojų sveikatą. Fizinio aktyvumo poveikis suaugusiems asmenims: sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis; sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekis bei padidėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y. sumažėja rizika susirgti ateroskleroze; pagerėja kraujagyslių endotelio funkcija, išsaugomas kraujagyslių elastingumas, pagerėja mikrocirkuliacija; pagerėja kraujo apytaka smegenyse, kas ypač svarbu protinį darbą dirbantiems asmenims; gerėja audinių tolerancija gliukozei ir didėja jautrumas insulinui, todėl fizinis aktyvumas gali būti naudojamas kaip II tipo cukrinio diabeto profilaktikos ir gydymo priemonė.